GIS

Geografinės informacinės sistemos (GIS) yra skirtos skaitmeninių erdvinių duomenų kaupimui, saugojimui, vaizdavimui, integravimui ir analizei. Sąlygos atsirasti tokio tipo sistemoms susiformavo 7–8 dešimtmetyje, o 9-ajame dešimtmetyje su kompiuterinės technikos bei operacinių sistemų vystymusi prasidėjo ir spartus GIS programų vystymasis, taikomos naujos modeliavimo metodikos. Šiuo metu pagrindinės GIS vystymosi kryptys – universalumas, integralumas su kitomis sistemomis, pritaikymas neprofesionaliam vartotojui.

GIS duomenys gali būti išreiškiami naudojant vektorinį (informacija saugoma koordinačių X, Y, (Z) rinkiniuose) arba rastrinį (informacija saugoma ląstelėse) duomenų modelį. GIS grafiniai objektai siejami su juos aprašančia informacija – atributinių duomenų lentelėmis, kuriose paprastai vienas grafinis objektas atitinka vieną įrašą (eilutę). Lentelėse gali būti saugomi tekstiniai, skaitiniai, loginiai duomenys, pateikiantys įvairiapusę kiekybinę ir kokybinę informaciją apie objektą. Įvairiose sistemose šias lenteles galima sieti su kitų duomenų lentelėmis.

Pagrindinės GIS naudojimo sritys: valstybės valdymas, teritorijų planavimas, registrai, aplinkos apsauga, komunikacijos, logistika, aviacija, laivyba, karyba. UAB „NRD“ specialistai šios srities patirties sėmėsi vykdydami projektą „Centrinės kadastro duomenų bazės sukūrimas“ Kroatijos Respublikoje.